Monday, August 10, 2009

Australija – arba tolimiausias taškas nuo Lietuvos, bet cepelinų ir Švyturio alaus buvo

Mano pati ilgiausia išvyka iš Honkongo. Ji aišku nebūtu buvus tokia ilga jei ne mano draugas Darius, kuris priėmė pagyventi pas save, supažindino su savo draugais ir visaip kitaip padėjo įsilieti į penktąjį kontinentą. Na viskas nuo pradžių. Nusileidžiu Sidnėjuj, o ten viduržiemis. Po Honkongo karščių, teko lysti į šiltesnius drabužius. Ir kaip visi naujai atvykę susirgau visai savaitei gripu (gal ir kiaulių buvo, dabar jau nesužinosi). Sužavėjo tyras oras ir ryškiai mėlynas dangus. To visada pasigendi Honkonge. Kakadu ir visokios kitokios papūgos skraido po miestą kaip pas mus balandžiai. Įlindus i centrinį parką gali ir šikšnosparnių prisižiūrėti. Nekalbu apie augmenijos įvairovę. Tiek įdomių ir keistų medžių/krūmų niekur nemačiau. Ir nesistebiu dabar kodėl atskrendant į Australiją reikia deklaruoti visą maistą, arbatas ar kitą augmeniją kurią veži. Australai labai saugo savo trapią ir unikalią ekosistemą. Daug kas gąsdino, kad australai labai nedraugiški ir šalti žmonės, o man jie visai patiko. Žmonės tiesūs, ką galvoja tą ir sako, ar bent jau parodo. Daug geriau nei kinniečiai, kurie niekada nepasakys tau į akis ne, ir tu niekada iki galo nežinosi kas toje jų galvelėje verda. Australija turbūt pati brangiausia mano lankyta šalis (neskaitant Europos šalių). Todėl labai nesidraskiau su kelionėm. Nekalbu apie atstumus, pėsčiomis gali nebent miesto centrą apžiūrėti. Viešasis transportas labai brangus. Į kitą miestą geriausiai skristi. Gerai, kad lėktuvų bilietai vidiniams skrydžiams gan pigūs. Pats Sidnėjus ir jo apylinkės tiesiog nuostabios. Pradedant paplūdimiais, kuriuos gali pasiekti miesto transportu, ir baigiant nuostabiais Mėlynaisiais Kalnais. Taip pat netrūksta įvairių švenčių ir renginių. Žmonės mėgsta kultūrą ir atsipalaiduoti. Taip pat nustebino lietuvių gausa. Naujai atvykę, studijuoti ar dirbti, labai draugiški ir laikosi drauge. Taip pat sutikau savo draugę Laurą, kuri atvyko į Australija dirbi AIESEC. Mažas tas pasaulis :) Kita mano stotelė buvo Melburnas. Skrydis lėktuvu beveik 2h. Apsistojau pas vieną Dariaus draugą, Australijos lietuvį – Rimą. Jis aprodė man miestą, nusivedė į Melburno lietuvių klubą, o ten ir Švyturio alus ir lietuviška muzika. Sekančią dieną Rimas nusivežė parodyti „Great Ocean Road“. Tai kelias, besidriekiantis pakrante. Nereali gamta, paplūdimiai, miškai. Ten pirmą kartą mačiau kengūras ir koalas laisvėje. Tik grižus į Sidnėjų, po kelių dienų išskridau į Brisbaną. Šią kelionę jau buvome suplanavę su Sidnėjuje studijuojančiu Mindaugu. Trise (Mindaugas, dar viena studentė, ir aš) pusdienį praleidome Surfers Paradise. Miestas ant Gold Coast – paplūdimio kuris tęsiasi 30km. Ten jau buvo daug šilčiau, vis dėl to ~1000 km į šiaurę nuo Sidnėjaus. Taip pat labai patiko Brisbanas. Ne toks didelis kaip Sidnėjus ar Melburnas, bet turintis savo žavesio. Brisbane apsistojome pas AIESEC studentus, apsilankėme Queensland universitete ir net sudalyvavome studentų mugėje. Geras dalykas tas AIESEC :) Grįžus į Sidnėjų, pavakaroju jau su draugais tapusiais kitais lietuviais ir sekančią dieną laukia 9h kelionė atgal į Honkongą. Reikia pripažinti, Australija turbūt vienintelė matyta šalis kurioje tikrai norėčiau gyventi.

1 comment:

Armandas said...

Super! Mano vienas iš tikslų yra nukeliaut į Australiją, jau ne iš pirmo girdžiu, kad patiko labai, nors visokių vorų, rėplių ir kitų pavojų ten pilna.. :)